Aplink mus vyksta nematoma transformacija, vadinama fermentacija. Gali atrodyti, kad tai susiję tik su burbuliuojančiais vynuogių kubilais ar kvapniu kimchi, tačiau jos veikimas slypi daugelyje kasdienių maisto produktų.
Šiame procese pagrindinį vaidmenį atlieka mikroorganizmai – bakterijos, mielės ir pelėsiai. Jie tarsi nematomi kulinariniai alchemikai, pasitelkę fermentus kaip įrankius, maistą paverčia kažkuo nauju. Pavyzdžiui, mielės vynuogių sultis paverčia vynu, o jogurto bakterijos pieną – jogurtu.
Fermentacija vyksta net ir duonos tešloje. Kai ji minkoma ir bręsta, mielės minta tešloje esančiu cukrumi ir išskiria anglies dvideginį. Šios dujos išpučia tešlą, todėl ji tampa lengva ir puri. Be to, mielės gamina ir kitas medžiagas, kurios duonai suteikia ypatingą skonį ir aromatą.
Kitas pavyzdys – rauginti kopūstai. Čia fermentaciją vykdo bakterijos, kurios skaido cukrų esantį kopūstuose ir gamina pieno rūgštį. Pieno rūgštis konservuoja kopūstus, suteikia jiems rūgštaus skonio ir traškios tekstūros.
Fermentacija – tai ne tik maisto gaminimo būdas, bet ir senas maisto išsaugojimo ir konservavimo metodas. Ji taip pat praturtina maistą naudingomis bakterijomis, kurios gali teigiamai paveikti mūsų sveikatą.
Taigi, kitą kartą ragaujant duoną, jogurtą ar raugintus kopūstus, prisiminkite nematomą fermentacijos pasaulį, kuris veikia aplink mus ir suteikia mums taip mėgstamų skonių bei naudos.